LIEPOS 1 D. 15 VAL.

ALGIMANTO RAUDONIKIO MENO MOKYKLOS ŽAGARĖS FILIALAS

(Jaunimo g. 1, Žagarė)

 

PROGRAMA

SKIRTA TARPTAUTINEI ARCHITEKTŲ DIENAI

PAMINĖTI

 

ĮŽANGINĖ DALIS

 

„Gyvųjų“ pastatų istorijos

 

Tiudoro pasakų skaitymai žagarietiška tarme

Moksleivius ruošė neformaliojo ugdymo mokytoja Stasė Grinienė

 

 

ISTORINĖ-MOKSLINĖ KONFERENCIJA

 

 

Angliškų kotedžų arba Tiudorų stiliaus architektūra Žagarės dvaro sodyboje: pasipriešininimas masinei produkcijai ir viduramžių ilgesys

Dokt. Marius Daraškevičius

Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vytauto g. 27-5, Vilnius 08119, Lietuva

Tel. +370 620 15547, El.  Pastas:  marius@daraskevicius.lt  

 

Raktažodžiai: Tiudorų stilius, Angliškų kotedžų stilius, Žagarės dvaras, Modernas, Dailės ir amatų judėjimas

 

Žagarės dvaro sodyba priklausiusi Naryškinų šeimai 1858-1914 m. – viena didžiausių išlikusių dvarų sodybų Lietuvoje. Neoklasicistinius rūmus supa įvairios paskirties sodybos pastatai, kuriuose ryški vėlyvosios angliškos gotikos, vadinamojo Tiudorų stiliaus (angl. Tudor Revival architecture, mock Tudor) įtaka. Šis Lietuvoje nedažnas stilius, dar vadinamas Angliškų kotedžų stiliumi, dar nėra pakankamai atskleistas ir įvertintas bendrame XIX a. pab. moderno architektūros, pramonės revoliucijos bei Dailės ir amatų judėjimo kontekste. Pranešimo tikslas yra aktualizuoti Žagarės Tiudorų stiliaus paveldą pristatant Anglų neogotikos (angl. Gothic Revival) raidą XVIII a. pab. – XIX a., Tiudorų stiliaus kilmę ir būdingus elementus bei trumpai apžvelgti neogotikos ir angliškų kotedžų stiliaus paveldą dvarų sodybose Lietuvoje. Atskirai Žagarės dvaro sodybos architektūros paveldas nebus nagrinėjamas ir analizuojamas.   

XVIII a. pab. – XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje buvo atsigręžta į praeitį – viduramžius. Buvo imtasi restauruoti pilis ar statyti naujus statinius pasitelkiant gotikos elementus. Tai turėjo pasakoti apie seną giminės kilmę, riterystę. Anglijos gotika šiuo periodu tapo įkvėpimo šaltiniu visoje Europoje ir jau nuo XVIII a. pab. Tiudorų stiliaus (XVI a. I pusė) elementai buvo pasitelkiami siekiant perteikti viduramžiškai nuotaikai. XIX a. antrojoje pusėje, įsibėgėjus masinei gamybai, turtingųjų jau nebetenkino lengvai prieinamos ir visur paplitusios standartizuotos gotikos formos architektūroje, taigi buvo atsigręžta į tradicinius amatus. XIX a. II pusėje buvo išryškinti paprastesni, mažiau įspūdingi Tiudorų periodo architektūros aspektai, kurie turėjo priminti kuklius namus, kaimo kotedžus. Tai rodė gerą užsakovo skonį, išskirtinumą, pasipriešinimą visiems lengvai prieinamai masinei produkcijai.

Tikimasi, kad šis pranešimas atskleis platesnį kontekstą ir pristatys Tiudorų stilių, kuris leis įvairiau interpretuoti ir vertinti, pažinti ir tyrinėti Žagarės dvaro sodybos Tiudorų stiliaus architektūros paveldą.

Marius Daraškevičius – humanitarinių mokslų srities menotyros krypties doktorantas (Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Vilniaus dailės akademijos jungtinė doktorantūra). Tyrinėja XVIII a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos dvarų sodybų architektūrą, interjerą, taikomąją ir dekoratyvinę dailę, bajorų valgomojo kultūrą.

 

 

Ar būta anglofilijos apraiškų Lietuvoje?

 

Dr. Aistė Bimbirytė–Mackevičienė

Kazio Varnelio namai-muziejus, Didžioji g. 26, Vilnius, LT-01128, Lietuva

Tel. +370 (676) 46812, El. paštas: aiste.bimbiryte@gmail.com;

 

 

Raktažodžiai: Anglofilija, dvarų kultūra, Lietuva, XIX amžius

 

Daugelis tyrėjų, ieškodami Abiejų Tautų Respublikos ryšių su Vakarų Europa, tradiciškai žvelgia Prancūzijos kryptimi. Ir teisingai daro – prancūzų kultūros įtaka neabejotina!

Tačiau o kaipgi Anglija, į kurią tarsi numojama ranka? Kaipgi anglų liokajams pirmenybę teikusi ir dar vaikystėje tėvui anglų kalba laiškus rašiusi būsimoji Tiškevičienė? O Lentvario rūmai, kurių idėja, manoma, nusižiūrėta žurnale „Country Life“? Ar tas pas Tyzenhauzas, neatsispyręs angliškoms technikos naujovėms? Ar įmanoma, kad šalis, kurioje XVIII a. pab. tėvų išsiųsti jaunieji Tiškevičius ir Gelgudas leido pinigus pirštinėms ir knygoms, ir kurioje įstrigo garsioji Stanislovo Poniatovskio paveikslų kolekcija, nerado vietos ten buvojusių širdyse?

Manieros, literatūra, mada, ir, žinoma, architektūra – gerai įsižiūrėjus, visur rasime ne tik prancūzišką, bet ir anglišką pėdsaką.

Aistė Bimbirytė-Mackevičienė – humanitarinių mokslų daktarė, Kazio Varnelio namų-muziejaus menotyrininkė, kurios pagrindinis mokslinis interesas yra Lietuvos dvarų kultūra bei jos sąsajos su Vakarų Europos tradicijomis, pastaraisiais metais ypač domisi kolekcionavimo istorija ir Tiškevičių paveldu.